Šiąnakt teko "atmiegoti" miego trūkumą po skrydžio ir visi vos pakilome tik 13 valandą Tokijo laiku. Bet kai gyvenam mažam kambary, kuriame nėra ko veikti, tai labai greit išsiruošiam iš buto išeiti. Sukertam Justo atneštas bandeles, įšokam į šortus ir sukneles ir jau vėl varom į karštį.
Šiandien buvo dar karščiau, išėjus iš buto net kvapą užėmė. Bet sugebėjom beveik visą dieną išbūti lauke, reiškia, kad priprantam. Keliavome į miesto centrą, pradžiai į parką prie imperatoriaus rūmų. Parkas tikrai didžiulis ir labai labai tvarkingas. Tokia žalia oazė su senoviniais rūmais, pasislėpusiais už medžių, bet visai netoliese apsuptais milžiniškais dangoraižiais. Dangoraižiai tai ohoho, aš nesu turbūt mačiusi tokių, išskyrus keletą Malaizijoje, tai vaikščiojau visą dieną galvą užvertus. Čia va pakeliui nuo stoties iki imperatoriaus rūmų parko.
Emilei labai karšta. O čia prūde sutikom nemažą vėžlį, kurį Džiugui žūt būt reikėjo nufotografuoti nepaisant jokių japoniškų taisyklių:
Imperatoriaus rūmų parkas yra ta vieta, kur dabar gyvena imperatorius Akihito su savo šeima. Na ir mūsų rasti šaltiniai teigia, kad ekskursijos įmanomos rezervavus, bet mes kažkaip tikėjomės, kad bent kažkiek pamatyti bus galima, bet tik prasiėjome pro tuos prūdus ir pievas, o tada jau "pabučiavome" vartus ir toliau patekti nebegalėjome.
Štai ten, ant kalno tie rūmai.
Paskui keliavome į metro, aplankydami pakeliui pasitaikiusią žaidimų aikštelę ir per penkiolika minučių iš visiškos imperatoriškos ramybės patekome į neįsivaizduojamą žmonių knibždėlyną Shinjuku rajone.
Ten skaniai pavalgėme japoniško maisto, vaikai sriubas ir ryžius bei makaronus tikrai įvertino palankiai, ne taip kaip sušius vakar..
Pavakarieniavę pakilome į Tokijo valdžios rūmus, į 45 aukštą, šiek tiek daugiau nei 200 metrų aukštį pasigrožėti naktiniu Tokijumi ir virš Fuji kalno kaip tik siaučiančia audra su žaibais.
Iki ryt! Šiąnakt visi sapnuosim dangoraižius.